Augantis studentų iš užsienio skaičius – bene kiekvienos Lietuvos aukštosios mokyklos siekiamybė. Tokie studentai universitete ar kolegijoje ne tik kuria tarptautinę aplinką, plečia bendramokslių akiratį, bet ir skatina aukštąsias mokyklas pasitempti kuriant studijų programas bei keliant dėstytojų kompetenciją. Įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje siekia vis daugiau užsienio piliečių. Šiais mokslo metais jų Lietuvoje – beveik 8000. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros projekto „Study in Lithuania“ svetainę www.studyin.lt kas mėnesį aplanko per 6,000 asmenų iš užsienio. Studijomis Lietuvoje domisi ne tik Lietuvai istoriškai giminingų šalių – Ukrainos, Baltarusijios ar Sakartvelo, bet ir tolimųjų Indijos, Nigerijos, Pakistano, Turkijos ir kitų šalių piliečiai. Lietuvos aukštosios mokyklos užsieniečiams siūlo daugiau kaip 500 įvairių sričių bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programų anglų ir rusų kalbomis. Daugiausiai dėmesio susilaukia medicina, verslo ir turizmo administravimas bei inžinerijos mokslai.

Bet ar 2020-ųjų pradžioje pasauliui netikėtai smogusi COVID-19 pandemija pakeitė užsienio studentų požiūrį į galimybę studijuoti ne gimtojoje šalyje, o už jos ribų? Ar galimybė studijuoti Lietuvoje jiems vis dar atrodo patraukli?

Iššūkiai negąsdina

Pasak Vytauto Didžiojo Universiteto tarptautinių ryšių departamento direktorės Ilonos Kazlauskaitės, studentų, įstojusių studijuoti nuolatinėse studijose skaičius 2020-aisiais buvo stebėtinai geras – net 6% aukštesnis nei įprastai. Tačiau nepaisant to universitetui iššūkių netrūko.

„Pirmiausiai problema buvo pernelyg užsitęsęs ir taip pakankamai sudėtingas priėmimo studijuoti procesas. Dėl pandemijos įvairios institucijos vėlavo išduoti studentams reikiamus dokumentus. Dėl to daliai studentų teko studijas praėjusį rudenį pradėti nuotoliniu būdu. Kai kurie jų iki šiol mokosi būtent taip. Kai pirmajai viruso bangai atslūgus Vyriausybė suteikė leidimą į šalį vėl priimti atvykstančius užsieniečius, Vytauto Didžiojo Universitetas, kaip ir visos kitos studijų programas užsieniečiams siūlančios aukštosios mokyklos taip pat susidūrė ir su logistikos iššūkiais – studentų transportu, apgyvendinimu, maitinimu ir testavimu izoliacijos metu. Tai mums kainavo daug finansų bei žmogiškųjų išteklių“, sako I. Kazlauskaitė. „Tačiau nepaisant iškilusių sunkumų, didelė dalis studentų buvo pakankamai motyvuoti atvykti į Lietuvą ir studijuoti ne nuotoliniu būdu, o gyvai. Tokių pavyzdžių turime labai daug ir jais džiaugiamės“, priduria ji.

VDU tarptautinių ryšių departamento direktorė taip pat atkreipia dėmesį, jog pandemija išryškino ir tam tikras valstybinio lygmens problemas. „Sveikatos apsaugos užtikrinimas Lietuvoje studijuojantiems užsieniečiams vis dar yra keblus, nes užsienio studentai valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje nedalyvauja. Pandemijos metu jiems yra labai sunku užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, o ligos, ypač koronaviruso atveju šeimos gydytojo priežiūra yra būtina. Tai yra tobulintina sritis ir tikiuosi, kad ateityje valstybė į ją atsižvelgs“, sako ji.

Naujos galimybės

Prieš dešimtmetį savo veiklą pradėjęs Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros projektas „Study in Lithuania“ ne vienam užsieniečiui jau padėjo apsispręsti pasirenkant studijas ir įgyjant tarptautinės patirties būtent mūsų šalyje. Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, o jį administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Pandemijos metu projekto komandai teko greitai persvarstyti įprastas viešinimo veiklas. Buvo ne tik sustiprinta internetinė rinkodara, padedanti tikslingai pasiekti jaunimą svečiose šalyse, bet ir skirta daug dėmesio naujam, internetiniam aukštojo mokslo parodų formatui. 2020-aisiais „Study in Lithuania“ dalyvavo net trijose tikslinėms užsienio rinkoms skirtose internetinėse parodose, o taip pat suorganizavo ir pirmąją istorijoje virtualią parodą, skirtą užsieniečiams pristatyti vien Lietuvos aukštąjį mokslą.

2020-ųjų metų pabaigoje vykusioje interaktyvioje virtualioje parodoje net dvidešimt penkios Lietuvos aukštosios mokyklos susitiko su studentais iš šešių šalių – Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos, Kazachstano, Azerbaidžano ir Sakartvelo. Parodos lankytojai galėjo pažiūrėti Lietuvos aukštųjų mokyklų prisistatymus, pabendrauti su aukštųjų mokyklų atstovais virtualiuose stenduose, į savo kompiuterius parsisiųsti informacinės medžiagos ir gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Renginyje taip pat dalyvavo „Work in Lithuania“ atstovai, lankytojams pristatę praktikos ir įsidarbinimo Lietuvoje galimybes.

Study in Lithuania“ vadovė Sigita Remeikienė teigia šioje krizėje matanti ne vien sunkumus, bet ir naujas galimybes. „Dalyvaudami fizinėse parodose mes konkuruojame su daugeliu kitų šalių. Ne visada į parodą atėję studentai domisi būtent Lietuva. Ši krizė atvėrė galimybę mums išbandyti visiškai naują formatą, kuriame matau daug privalumų. Mums tai yra galimybė vienu metu pasiekti potencialius studentus net keliose skirtingose šalyse, ko negalime padaryti fizinėje parodoje, vienoje konkrečioje šalyje. Aukštosioms mokykloms tai yra galimybė pristatyti savo siūlomas studijų programas studentams, tikslingai besidomintiems Lietuva. Na o studentams tai yra puiki galimybė gauti visą informaciją patogiai ir saugiai, neišeinant iš savo namų“, teigia projekto vadovė.

Kaip Lietuvą šiandien mato užsieniečiai?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės suburtos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas teigia, jog pandemija tam tikra prasme paskatino skaitmeninį tarptautiškumą ir įkvėpė kai kuriuos užsienio studentus rinktis studijas Lietuvoje nepaliekant savo tėvynės. „Jei anksčiau studentas nebūtų rinkęsis Lietuvos dėl prastų oro sąlygų ar didelio atstumo nuo namų, dabar galbūt pasirinks Lietuvoje siūlomą jį dominančią studijų kryptį ir studijuos nuotoliniu būdu niekur neišvykdamas“, sako jis.

Lietuvos įvaizdžio grupei 2020-ieji buvo kupini iššūkių, bet grupės vadovas džiaugiasi, jog pandemija veiklų nesustabdė. „Dirbdami prie Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos turime parengti tris pagrindines dalis iš kurių ši sistema susideda. Tai yra Lietuvos pristatymo užsienyje strategija, Lietuvos įvaizdžio užsienio žiniasklaidoje stebėsenos sistema ir Lietuvos pristatymo užsienyje mokymų sistema. Pernai du stambūs darbai – strategija ir žiniasklaidos stebėsena – buvo užbaigti. Taip pat išnaudojome progą sustiprinti proaktyvią skaitmeninę komunikaciją“, džiaugiasi jis.

„2019 metais darytas Lietuvos reputacijos užsienyje tyrimas parodė, jog šiandien Lietuva užsienyje yra atpažįstama pagal mūsų vertybes, stiprybės ir charakterio bruožus, tačiau atpažįstamumas dar yra nedidelis. Užsieniečiai žinantys apie Lietuvą yra linkę prilyginti mūsų šalį ambicingam ir veržliam startuoliui. Tačiau kol kas Lietuva užsienyje žinoma tikrai per mažai“, sako M. Gurskas.

Visai neseniai pristatyta Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija – dokumentas, kurio nekantriai laukė daugelis su šalies viešinimu tarptautiniu mastu dirbančių organizacijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta strategija siekia kurti ir gerinti Lietuvos, kaip pažangios valstybės įvaizdį tikslinėse šalyse. Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas sako, kad, „įgyvendinus strategiją iki 2030-ųjų Lietuva pasaulyje turėtų būti atpažįstama, kaip patikima ir atvira sumanios ekonomikos valstybė, kurioje talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo. Siekiame parodyti, jog Lietuvoje yra sudarytos palankios sąlygos investuoti ir kurti natūralios, gražios gamtos aplinkoje. Vienas iš tikslų – efektyviai išnaudoti Lietuvoje turimus žmogiškuosius ir finansinius resursus. Strategijos įgyvendinimas bus koordinuojamas, nuoseklus ir orientuotas į rezultatą“, sako jis.

Ar išsilavinimą Lietuvoje įgiję užsieniečiai nori čia pasilikti?

Remiantis vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, po studijų Lietuvoje dirbti kol kas pasilieka tik apie 7 proc. užsieniečių. Kiti siekti karjeros grįžta į gimtinę arba ieško galimybių kitose šalyse. Pasak tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ iniciatyvos „Work in Lithuania“ projektų vadovės Ievos Jurkonienės, šį skaičių siekiama sistemingai auginti. Naujasis iniciatyvos svetainės polapis, skirtas Lietuvoje studijuojantiems užsienio studentams, yra viena iš priemonių, skatinančių į darbo rinką įsilieti platesniam absolventų–užsieniečių ratui.

Anot I. Jurkonienės, trys pagrindinės priežastys, kodėl užsieniečiai renkasi Lietuvą, yra gana paprastos. „Visų pirma, čia gyvenimo kokybės standartas yra itin aukštas. Antra, Lietuva pasižymi itin aukštu karjeros greičiu. Jei Berlyne tam tikram karjeros keliui reikėtų bent 15 metų, čia tą patį kelią galima pasiekti per perpus trumpesnį laiką. Ir galiausiai, trečiųjų šalių piliečiams Lietuva yra vartai į Europos Sąjungą. Nors banalu, bet tai išlieka svarbiu faktoriumi“, sako ji.

Vis dėl to, nors pastebimas bendras augantis užsieniečių susidomėjimas Lietuva, pasak I. Jurkonienės, yra ir nemažai sprendimų laukiančių iššūkių. „Dauguma šalyje dirbančių užsieniečių dirba žemos kvalifikacijos darbus. 2019 m. Lietuvoje buvo 67 481 žemos kvalifikacijos darbuotojas ir vos 6 146 aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Šiuo metu praėjus 1 metams išvyksta 25–26 % užsieniečių, antraisiais metais – 16%. Manau, kad iššūkis, kurio suvaldymas padėtų pasiekti proveržį šioje srityje, yra koordinuotas relokacijos proceso veikimas. Procesas plačiąją prasme susideda net iš keleto etapų – informacijos paieška ir gavimas, sprendimo kraustytis priėmimas, atvykimas, įsikūrimas, integracija. Nuoseklus tokio proceso gerinimas – išties kompleksinis iššūkis dėl dalyvių gausos ir procesų įvairovės, tačiau sprendimai yra labai reikalingi“, sako projektų vadovė.

Tai kas toliau?

Sparčiai kintanti socialinė ir ekonominė būklė, skaitmeninė pažanga, globalios tendencijos, pandemija, augantys su klimatu susiję iššūkiai ir demografinės tendencijos didina visuomenės poreikį nuolat įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Pritraukti ir išlaikyti talentingus jaunus žmones yra svarbu kiekvienai pažangiai valstybei. 2019 m. pagal EBPO gerovės indekso švietimo sudedamąją Lietuva užėmė 18 vietą iš 40 šalių, o Lietuvoje studijuojančių užsieniečių skaičius nenustoja augti. Tai rodo, jog Lietuvos švietimo sistema vertinama gana gerai. Tačiau „Study in Lithuania“ vadovė S. Remeikienė pritaria, jog tobulėti dar tikrai yra kur.

„Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane pažymėta, kad paskutiniaisiais metais įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas tautiečių skaičius mažėja. Plane užsimenama, jog ateinantį dešimtmetį bus siekiama pritaikyti švietimo sistemą besimokančiųjų judumui ir stiprinti švietimo sistemos pasirengimą pritraukti ir visapusiškai integruoti į Lietuvą studijuoti atvykusius asmenis. Pažangos plano įgyvendinimas yra labai reikalingas Lietuvos aukštojo mokslo populiarinimo užsienyje sričiai. Žinoma, džiaugiamės „Study in Lithuania“ projektu galėdami prisidėti prie kryptingo mūsų šalies įvaizdžio užsienyje gerinimo“, sako S. Remeikienė.

Šaltinis BNS