Vėl į Lietuvą sugrįžtančius šalčius galima išnaudoti imuninei sistemai stiprinti. Tiesa, būtina žinoti, kaip tą daryti ir nepasiduoti tik mados klyksmui. Reguliaraus, laipsniško grūdinimosi nauda aprašoma daugelyje mokslinių straipsnių. Kontrastinis dušas, maudymasis eketėje, braidžiojimas per sniegą, ko gero, daugeliui girdėti ar išbandyti, o galbūt vis norimi įgyvendinti, bet atidėliojami. Sveikatos specialistai pripažįsta – grūdinimasis yra išties veiksminga priemonė stiprinant imuninę sistemą, tačiau pasirinktas netinkamas metodas gali sukelti itin stiprų šoką organizmui ir padaryti kur kas daugiau žalos negu naudos.

Po truputį ir reguliariai

Sporto klinikos Šeimos gydytoja Asta Žukovienė sako, kad grūdinimasis jau seniai žinomas sveikatos stiprinimo būdas, kuris kartu leidžia jaustis kur kas žvaliau bei turėti daugiau energijos. Tačiau labai svarbu nepasiduoti mados klyksmui, neriant į ledinę eketę ar voliojantis sniego pusnyje.

„Bet koks krūvis organizmui gali būti vaistas, jeigu vartosime ir dozuosime tinkamai. Itin svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius. Grūdinimasis paremtas streso sukėlimu, kuomet organizmas, reaguodamas į pasikeitusias aplinkybes, išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, antinksčių, hipofizės, skydliaukės hormonus, kurios stimuliuoja nervų receptorius, imuninės sistemos ląstelių gamybą, kraujagyslių susitraukimą, ir tokiu būdu tarsi mokosi kovoti bei apsiginti.

Nuolat patirdamas dozuotą stresą organizmas pamažu išmoksta su juo susidoroti ir apsaugo mus nuo ligų, taip pat gerėja medžiagų apykaita, gaminasi „laimės“ hormonai, žmogus labiau pasitiki savimi, turi daugiau jėgų, ne taip greitai pavargsta“, – sako šeimos gydytoja ir papildo, kad tam, jog grūdinimasis teiktų realią naudą reikšminga prisiminti kelias svarbias taisykles.

Pirmiausia, grūdintis rekomenduojama pamažu ir pradėti nuo švelnesnių procedūrų, ilgainiui ilginant jų trukmę.

Antra, grūdinimasis turi būti reguliarus, organizmą reikia ruošti visus metus, nepriklausomai nuo sezoniškumo. Na, o pradėti niekada ne vėlu – artėjantis pavasaris tam puikiai tinka.

Trečia, grūdinimasis yra itin individualus dalykas – tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam organizmui, todėl būtina įsiklausyti į savo kūną – nesilygiuoti į kaimyną, draugą ar kolegą, judėti savo tempu. „Varžytis su kitais čia tikrai ne laikas ir ne vieta, pavyzdžiui, kuris daugiau laiko praleisite eketėje, nes tokiu būdu galite rimtai peršalti, susirgti ir pats grūdinimosi procesas neteks prasmės“, – akcentuoja gydytoja.

Vandens terapija

Jau kelis metus organizmą grūdinanti sveikatingumo klubo „Impuls“ sporto trenerė Monika Černauskaitė – Daukšienė taip pat akcentuoja – grūdinimasis teikia naudą tik tuomet, kai tai tampa gyvenimo būdu, o ne „pasipuikavimu“ nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

„Niekada nesivaržau su niekuo. Nebent pati su savimi, nes tik iš savo patirties žinau, koks buvo praeitas grūdinimosi sezonas ir kiek pažengiau į priekį šią žiemą. Aš pati sau esu ir atspirties taškas, ir ateities tikslas“, – sako trenerė.

Pasiryžusiems grūdinti savo organizmą ji pirmiausia rekomenduoja pradėti nuo bene populiariausio būdo – organizmo pratinimo prie šalto vandens.

Šalto vandens terapijos nauda tiek mūsų kūnui, tiek psichoemocinei būsenai siekia labai senus laikus. Štai pasakojama, kad dar XVIII a. Tomas Džefersonas, žinomas kaip 3-iasis JAV prezidentas, tam, kad išlaikytų gerą sveikatą, šešis dešimtmečius kiekvieną rytą praktikuodavo šalto vandens kojų voneles. Dabar bene vienbalsiai pritariama, kad šaltas vanduo teikia energijos ir žvalumo, pagerina žmogaus gynybinę reakciją į stresą, didina atsparumą kvėpavimo sistemos ligoms, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą dėl suaktyvėjusios kraujo cirkuliacijos, pagreitina medžiagų apykaitą.

„Pradžiai – bent keletą rytų nusiprauskite veidą šaltu vandeniu. Pamatysite, reikalas išties nelabai komfortiškas vos išlipus iš šiltos lovos. Toliau seka kontrastinis dušas – apsiliejimas tai šiltu, tai vėsiu vandeniu, kaskart vėsų vandenį vis labiau šaldant. Maudynes duše užbaigiame vėsiu vandeniu. Po savaitės ar dviejų galite bandyti apsilieti visiškai šaltu vandeniu. Norisi kažko daugiau? Puiku – keliaukit į kiemą ir pabraidykit po sniegą. Keletas minučių basų kojų sniege – taip pat vienas iš grūdinimosi būdų“, – komentuoja „Impuls“ trenerė.

Na, o mėgstantiems iššūkius liko pakankamai ekstremalus būdas ir tinkantis, kaip pastebi M. Černauskaitė – Daukšienė, toli gražu ne visiems – grūdinimasis atvirame vandens telkinyje.

„Aš pati praktikuoju pastarąjį variantą antri metai. Grūdinimosi sezoną atidarau dar rugsėjo pabaigoje. Palaipsniui vėstant vandens ir oro temperatūrai ruošiuosi žiemos sezonui. Negaliu pasakyti, ar tai tiks kiekvienam – taip darau aš ir mano organizmui šis būdas yra priimtiniausias. Kiekvienas turime rasti savo būdą. Grūdinimąsi praktikuoju kartą į savaitę. Šiai dienai dar nesu pasiruošusi tą daryti dažniau. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai – yra tokių, kurie maudosi kasdien ir jiems tas kuo puikiausiai tinka. Jei ir jums norisi į eketę, bet nedrąsu ar nesate tam dar pasiruošęs – pabandykite į ją lįsti po pirties.

Nenorėkite maksimumo iškart. Pati prisimenu savo pradžią – viskas vykdavo žaibo greičiu – greitai įbėgdavau į ežerą, keletas pasinėrimų ir greit iš vandens. Žinoma, visą tą procedūrą lydėdavo „uch“, „ach“, nes atrodydavo, kad taip šilčiau –emocijas reikšti garsiai. Praeitais metais ir apšilimą darydavau prieš lįsdama į vandenį. Šie metai kitokie. Garsių emocijų nebeliko, apšilimo irgi – atsirado noras truputėlį pabūti vandenyje. Neturiu tikslo išbūti kuo ilgiau – būnu, kiek būnasi. Svarbu klausytis savo kūno“, – savo patirtimi dalinasi sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerė.

Grynas vėsus oras

Gydytoja A. Žukovienė primena, kad neatsiejama grūdinimosi dalis yra buvimas gryname ore: „Svarbu atrasti laiko kasdien nors po pusvalandį pasivaikščioti, pasimankštinti gryname ore. Taip mes gausime daugiau deguonies, gerės kraujotaka“.

Trenerė M. Černauskaitė – Daukšienė papildo, kad siekiant šiek tiek didesnio „šoko“ organizmui, galima su maudymosi kostiumėliu tiesiog pabūti lauke – tai dar vienas iš būdų, stiprinantis imuninę sistemą. Tiesa, oro temperatūra turėtų būti „nekomfortiška“.

„Tokie būdai gali būti puikūs atspirties taškai, jei žmogus turi didesnių tikslų, pavyzdžiui, vieną dieną panerti į eketę. O jei ir neturi – ši grūdinimosi forma irgi yra labai gera“, – komentuoja M. Černauskaitė – Daukšienė.

Gali bene visi, bet tik to nepakanka

Gydytoja A. Žukovienė pastebi, kad vis dar neretai vyrauja mitas, jog grūdintis jokiu būdu negalima turint širdies kraujagyslių bėdų ar sergant kokia kita lėtine liga.

„Kaip ir minėjau, svarbiausia grūdintis pamažu, įsiklausant savo kūno, todėl net ir sergant lėtinėmis ligomis galite treniruoti savo kūną. Nepatikėsite, bet pradėjus mankštintis ir maudytis vėsiame vandenyje labai dažnai pagerėja ne tik bendra savijauta bet ir lėtinių ligų kontrolė“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Medikė ir sporto trenerė primena, kad organizmui stiprinti, vien tik grūdinimosi nepakanka. Ne ką mažiau svarbi yra tinkama mityba bei fizinis aktyvumas. Šių trijų komponentų darna – kelias sveikesnio gyvenimo būdo link.

„Nepamirškite, kad artėjant pavasariui, itin svarbu yra pamąstyti apie mitybos pilnavertiškumą, nes per žiemą išsenka su daržovėmis ir vaisiais gaunamų vitaminų atsargos, taip pat atvėsus orams dažnai renkamės riebesnius patiekalus. Svarbu pasitarti su savo gydytoju, galbūt vertėtų atlikti tyrimus ir įvertinti mikroelementų, vitaminų kiekį kraujyje ir pastebėjus trūkumą organizmą papildyti šiomis medžiagomis“, – kviečia nepamiršti medikė.

Šaltinis sportas.info