Liepos 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT), jį perimdama iš Danijos. Pirmininkaudama Lietuva daugiausia dėmesio skirs tvariam vystymuisi, ypač žaliosios pramonės plėtros srityje, ekologiškam ir jūrų turizmui, civilinei saugai regione bei kovai su prekyba žmonėmis išnaudojamais nelegaliam darbui ir smurto prieš vaikus prevencijai.

„BJVT buvo įkurta Baltijos jūros regiono integracijai skatinti. Pirmą žingsnį žengėme. Baltijos jūros valstybių regioninio bendradarbiavimo modelis pripažintas kaip pavyzdinis visos Europos Sąjungos mastu. Kitas žingsnis – jaunimo įtraukimas”, – pabrėžė ministras Linas Linkevičius, pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai prioritetus.

Ministras taip pat teigė, kad tai – sudėtingas metas, kuomet reikės atremti COVID-19 iššūkius, susijusius su regiono visuomeniniu saugumu, vientisumu ir atvirumu. Tačiau taip pat tai suteikia unikalią galimybę padėti regionui po šios krizės tapti dar žalesniu, saugesniu ir stipresniu.
Pirmininkaujančios Lietuvos prašymu, buvo parengta Regiono pažangos per praėjusį dešimtmetį studija. Nuo liepos 1 dienos su Studija galima susipažinti www.cbss.org. Šio vertinimo pagrindu bendrai su kitomis šalimis narėmis bus parengta nauja Vilniaus deklaracija „Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 m.“

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, sutartas jos šalių narių ir veikia kaip politinio dialogo forumas. BJVT narės yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Specialų nario statusą turi Europos Sąjunga.

Šaltinis URM / ELTA