Balandžio mėnesį Lietuvą pasiekė pirmasis pašto traukinys iš Kinijos į Europą. Nors tai rodo stiprėjančius ekonominius ryšius tarp šalių, diplomatiniai incidentai su Pekinu verčia abejoti, ar verslas su Kinija neturi politinės kainos.

Daugiau kaip 10 tūkst. km įveikęs traukinys iš Čongčingo provincijos į Lietuvos sostinę atvyko balandžio 14 d. Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ teigimu, tokie traukiniai jau greitu metu važinės kas savaitę.

Teigiama, kad Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius neva parašė laišką Kinijos ambasadoriui, „sveikindamas“ stiprėjančius valstybių santykius.

2018 m. balandį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pažadėjo vystyti susisiekimą geležinkeliais su Kinija. Dar metais anksčiau Lietuva ir Kinija pasirašė memorandumą dėl „Juostos ir kelio“ iniciatyvos, nors ES ir JAV nuogąstauja, kad tokie infrastruktūros projektai Europoje gali sustiprinti Pekino politinę įtaką.

Anot Vilniaus politikos analizės instituto analitiko ir Kinijos kritiko Mariaus Laurinavičiaus, Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, tenka rinktis tarp JAV saugumo garantijų ir glaudesnių ekonominių ryšių su Pekinu.

Jo teigimu, geležinkelio jungtis tėra tik viena iš Pekino ekonominės įtakos didinimo formų, o „Lietuvos paštas užsiėmė tiesiogine Kinijos propaganda Lietuvai.“

„Dalis politinio ir ekonominio elito (…) nori ir stengiasi, kad Lietuva taptų Kinijos tramplinu“ ekspansijai į Europą, sako M. Laurinavičius, ir šiuo metu vyksta „vidinė kova“ dėl krypties, kurią Lietuva turėtų pasirinkti.

„JAV nedviprasmiškai pasisakė dėl vieno dalyko – jei (Lietuvoje – LRT.lt) 5G plėtojimas vyks „Huawei“ pagrindu, čia JAV karių niekada nebus, – teigia M. Laurinavičius. – Ne taip tiesmukiškai, bet labai aiškiai buvo duota suprasti dėl Klaipėdos uosto.“

Kinija yra sakiusi, kad norėtų investuoti į Klaipėdos uostą, strateginį NATO tašką Baltijos šalyse. Šalies krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis 2019 m. lapkritį teigė, kad bet kokios Pekino investicijos į šį uostą „kelia grėsmę NATO“.

Lietuvos prezidentas taip pat atmetė Kinijos investicijų į Klaipėdos uostą galimybę, teigdamas, kad tai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

Vasarį Lietuvos žvalgyba pranešė, kad Kinijos „Huawei“ neturėtų dalyvauti diegiant strateginę 5G infrastruktūrą. Latvijos ir Estijos žvalgybos agentūros taip pat įvardino Kiniją kaip grėsmę šalių kibernetinei erdvei ir telekomunikacijoms.

Aukšto rango Lietuvos pareigūnas, kalbėdamas neoficialiai, teigė sulaukęs ne vieno laiško iš Kinijos, kuri reikalavo atsiprašyti už kritiką Pekinui. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai buvo ryžtingi Taivano gynėjai, raginę Lietuvos prezidentą paremti šios šalies nepriklausomybės siekius ir pritarti jos narystei Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO).

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat paragino Pekiną priimti Taivaną į PSO susitikimus. Visus šiuos pasiūlymus ir iniciatyvas Kinijos ambasada Vilniuje atmetė, o bandymus palaikyti Taivaną pavadino „atvira provokacija“.

Tačiau šiuo metu Pekinas neturi pakankamai priemonių, kad galėtų daryti diplomatinį spaudimą Lietuvai, kuri yra kur kas mažiau priklausoma nuo prekybos su Kinija nei daugelis kitų šalių. „Nėra nieko, ką Kinija galėtų atimti ir ko Europa negalėtų grąžinti“, – savo tviterio paskyroje rašė istorikas ir publicistas Sergejus Radčenko.

FT teigimu, Pekinas politiniuose ginčuose su Australija, kuriai Kinija yra svarbiausia prekybos partnerė, taiko „ekonomines poveikio priemones“ ir įspėja, kad dėl šalies kritiško požiūrio į Pekino politiką koronaviruso krizės metu kinų vartotojai gali imti boikotuoti australiškas prekes.

Nors tiesioginės Kinijos užsienio investicijos Lietuvoje bene mažiausios Vidurio ir Rytų Europoje, Vilniaus parama Tibetui jau yra iššaukusi ekonomikai atsiliepusią priešišką Pekino reakciją.

„Ekonominio poveikio priemonės Lietuvai yra taikomos jau labai ilgai, – yra sakęs Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Kinijos klausimais Konstantinas Andrijauskas. – 2013 metais, kai tuometinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo susitikusi privačiai su Jo Šventenybe Dalai Lama, tai tokia kaip ir pusiau paslaptis, kad Kinija mus baudė.“

„Keletą metų ir netgi daugiau, priklausomai nuo konkrečios srities, mūsų ekonominės prigimties derybos su Kinija buvo tiesiog įšalusios,” teigė Andrijauskas.

Nuo to laiko nė vienas aukščiausio lygio Lietuvos atstovas nebuvo susitikęs su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama.

Aukšto rango Lietuvos pareigūnas taip pat teigia, kad ne mažiau svarbi yra ir visuomenės nuomonė apie Kinijos vaidmenį šalyje.

Patartina palaikyti šaliai naudingus ekonominius santykius, jei jie nekelia tiesioginės grėsmės ir išlieka grynai pragmatiniais ekonominiais ryšiais.

„Tai yra visuomenės atsparumo klausimas, – teigė pareigūnas. – Ar visuomenė tai supras kaip komercinį dalyką, ar kaip tam tikros draugystės ženklą“, turintį savą politinę kainą.

Tuo tarpu Lietuvos susisiekimo ministerija sveikina ekonominio bendradarbiavimo su Kinija perspektyvas.

„Ilgalaikis šio projekto tikslas yra įtvirtinti Lietuvos kaip tranzitinio centro tarp Tolimųjų Rytų ir Europos vaidmenį pasaulinės logistikos grandinėje, – raštu pateiktame komentare LRT.lt rašo ministerija. – Kinija yra didžiausia Azijos rinka, todėl Lietuvos siekis tapti svarbia Kinijos ekonominio bendradarbiavimo partnere yra natūralus ir neišvengiamas.“

Šaltinis LRT