FOTO: Alfredas Pliadis – sportas.info

Kol Lietuvos snieglentininkai ir slidininkai, pradžiuginti žinios apie atidaromus slidinėjimo centrus, vaškuoja slides ir matuojasi batus, verta atkreipti dėmesį, kad slidininkai dažnai yra laimingesni žmonės ir mažiau kenčia nuo depresijos. Tą įrodė Švedijoje neseniai atliktas tyrimas, kurį aprašė žurnalas „Psychology Today“.

Lundo ir Upsalos universitetų mokslininkai ištyrė 200 tūkst. slidininkų, nuo 1989-ųjų iki 2010-ųjų dalyvavusių kasmetiniame „Vasaloppet“ slidžių maratone. Tai – vienas seniausių ir žymiausių Švedijos slidinėjimo maratonų, kuris vyksta kasmet jau nuo 1922-ųjų ir yra rengiamas Švedijos karaliaus Gustavo Vazos kovai prieš danus paminėti. Palyginę slidinėtojus su neslidinėjančia grupe tiriamųjų, mokslininkai nustatė, kad slidininkai nuo depresijos kenčia perpus mažiau. Žvelgiant į šį laikotarpį, depresija buvo diagnozuota 3075 tiriamiesiems, iš kurių 1030 sudarė „Vasaloppet“ slidininkai, o 2045 – visi kiti.

Tuo tarpu „Snow Magazine“ į klausimą, ar slidinėjimas gali padaryti jus laimingais, atsako paprastai: tai – oficialu, nes tiek slidžių, tiek snieglenčių sportas gerina ir fizinę, ir psichinę sveikatą. Jeigu fiziniai slidinėjimo privalumai akivaizdūs, tai apie šio sporto naudą psichinei sveikatai kalbama palyginus neseniai. Tad kas vyksta mūsų kūnuose ir protuose, kai užkylame ant kalno?

Šviežias oras ir saulė – kuras psichinei sveikatai

Kadangi dažniausiai slidinėjama gamtoje, kaskart išsiruošę lipti ant slidžių ar ant snieglentės gauname ir gaivią dozę gryno oro bei saulės. Šviežias oras ir saulė yra lyg kuras mūsų psichinei sveikatai ilgais žiemos mėnesiais. Ne paslaptis, kad saulės šviesa yra vitamino D šaltinis, o jo trūkumas žiemą – sparčiai auganti problema, nes vis daugiau žmonių šį metų laiką praleidžia retai iškeldami koją iš namų.

Įrodyta, kad vitaminas D padeda organizmui kautis su ligomis ir sumažinti depresijos riziką, todėl diena ar savaitė slidinėjimo gryname ore aprūpina mus reikiamu jo kiekiu. „Snow Magazine“ rašo, kad ir apniukusios dienos gali būti įskaitytos, o sveikatą pagerina ir 13 minučių, praleistų saulės šviesoje.

Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad miesto žmonės pasižymi 20 proc. didesne rizika susirgti depresija nei kaimo gyventojai. Be to, jiems būdinga ir 40 proc. didesnė rizika patirti nuotaikų svyravimus. Kadangi pusė pasaulio populiacijos gyvena miestuose, slidinėjimas – puikus būdas gerinti psichinę sveikatą ir švarinti mintis galvoje.

Slidinėjimas gerina propriocepciją

Slidinėjimas ne tik suteikia laimės, bet ir gerina protinį vikrumą, nes sniego sportas yra priskiriamas proprioceptinėms veikloms. Anot portalo „Globo Surf“, šis terminas daug kam yra naujas ir negirdėtas. Paprastai tariant, propriocepcija reiškia gebėjimą pajusti skirtingų kūno dalių padėtį ir pastangas judinant kūno dalis. Pavyzdžiui, jeigu užsimerktumėte ir savo pakeltą ranką laikytumėte tiesiai prieš veidą, žinotumėte, jog ranka yra pakelta, nors jos ir nematote.

Slidinėjime yra reikalinga koordinacija ir balansas, o norint slidinėjant negriuvinėti, reikia aiškiai suvokti skirtingų, net mažiausių savo kūno judesių ir pozicijų svarbą. Visa tai gerina propriocepciją, kuri su amžiumi silpnėja.

Gerina koncentraciją, pažintinius gebėjimus, miegą

Tyrinėjant trasas ant snieglentės ar slidžių, išsiskiria adrenalinas ir endorfinai, kurie atsakingi už laimę ir gerą savijautą. Išsiruošus slidinėti, atsitrauki nuo rutinos ir darbų, esi apsuptas gamtos ir gražių vaizdų, kas padeda pasisemti gerų emocijų ir pailsėti.

„Globo Surf“ priduria, kad šis sportas gerina koncentraciją ir pažintinius gebėjimus, gerina ir miegą, kurio kokybė, žinoma, taip pat priklauso nuo mūsų psichinės gerovės. Ilgiau slidinėjant, fizinės ir psichinės sveikatos pokyčiai tampa pastebimi, miego kokybė pagerėja, sumažėja šansų kentėti nuo nerimo ir depresijos, tad dienas pasitinkame geros, žvalios nuotaikos.

Kitaip tariant, slidinėjimas gali paversti mus laimingais.

Dar daugiau laimės – Laimės forume

O kas dar gali sumažinti stresą, nerimą, pagerinti miegą, suteikti džiugesio ir sugrąžinti laimę? Apie visą tai jau vasario 26-27 dienomis bus kalbama nuotoliniu būdu vyksiančiame Laimės forume, kuriame pranešimus skaitys žymiausi naujosios kartos psichologijos ir psichoterapijos ekspertai, mokslininkai, psichiatrijos specialistai, visuomenės, žiniasklaidos ir verslo šviesuomenės atstovai. Tai pirmą kartą Lietuvoje įvyksianti dviejų dienų emocinio intelekto ir psichologinio atsparumo konferencija, kuri šioje pandeminėje situacijoje gali tapti svarbiausiu šių metų renginiu.

Šaltinis sportas.info