Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija aptarė šalies sporto gimnazijų veiklą ir gimnazijų veiklos perspektyvas. Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, išklausęs sporto gimnazijų pateiktą informaciją apie jų veikloje kylančius iššūkius ir problemas, siūlo jas spręsti bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Posėdyje dalyvavę Panavėžio Raimundo Sargūno, Šiaulių sporto gimnazijų ir Vilniaus Ozo gimnazijos atstovai, kalbėdami apie gimnazijų veiklą, neišvengiamai paminėjo dėl pandemijos ir karantino patiriamas sunkumus. Tačiau viena pagrindinių, nuo COVID-19 viruso plitimo nepriklausančių problemų, kurią įvardijo visų šalies sportininkus ugdančių gimnazijų atstovai – sportininkų pritraukimo ir perėjimo į sporto gimnazijas sistema, tiksliau, pirmojo trenerio tarifikacijos problema, kadangi perspektyvių sportui mokinių treneriai šiuo metu nėra suinteresuoti „perleisti“ savo auklėtinių sporto gimnazijai.

Siekiant, kad geriausi sportininkai patektų į sporto gimnazijas Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė Jūratė Pauliukienė kalbėjo apie galimus Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų pakeitimus. Be to, sportui gabių vaikų mokymosi tęstinumo ir prieinamumo didinimui J. Pauliukienė pasiūlė parengti mokinių, kurie mokėsi sporto gimnazijose, stojamojo balo prioritetus stojant į universitetus ir kolegijas.

Aktuali ir sportininko karjeros tęstinumo, baigus sporto gimnaziją, problema. Pasak Šiaulių sporto gimnazijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Stoškaus, tik apie 40 procentų Šiaulių sporto gimnaziją baigusių mokinių turi galimybes ir tęsia sportinę karjerą, o norinčių tai daryti yra apie 60 procentų.

Sporto gimnazijos turi lūkesčių dėl jų ugdytinių treniravimosi ir gyvenimo infrastruktūros gerinimo bei plėtros, tačiau su didžiausiais iššūkiais čia susiduria Vilniaus Ozo gimnazija, kuri didžiąją dalį nuo mokomajam treniruočių procesui gaunamų biudžeto lėšų skiria sporto infrastruktūros nuomai.

Pagal posėdyje pateiktą informaciją, šalies sporto gimnazijose šiuo metu ugdomi 639 įvairių sporto šakų sportininkai. Jiems ugdyti ir sportiniam meistriškumui didinti šiais metais iš valstybės biudžeto skirta beveik pusė milijono eurų. Pasak posėdyje dalyvavusio Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vadovo Rolando Zuozos, perskirsčius ministerijos asignavimus šiais metais, sporto gimnazijoms planuojama papildomai skirti apie 300 tūkst. eurų. Tai padėtų bent iš dalies išspręsti su sporto infrastruktūra ir inventoriumi kylančias problemas. Ministerijos Sporto grupės vadovas taip pat patikino, kad inicijuos susitikimą su sporto gimnazijų atstovais ir kartu ieškos įvardintų problemų sprendimo būdų.

„Įgyvendinant Vyriausybės programą ir siekiant užtikrinti aukšto meistriškumo sportininkų pamainos rengimą, numatyta parengti ir įgyvendinti sporto gimnazijų, sporto klasių plėtros planą, todėl šiuo metu šalyje veikiančių sporto gimnazijų veiklos ir jos rezultatų klausimas itin aktualus“, – pabrėžia komisijos pirmininkas V. Alekna.

Šaltinis LRS / BNS